išgudrėti

išgudrėti
išgudrė́ti vksm. Vaikai̇̃ pãtys išgudrė́jo, išprùso.

.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • išgudrėti — intr. pasidaryti gudriam: Brolis gudrėte išgudrėjęs J. Nebijok, šykštuolis išgudrėjo Blv. | refl.: Mokslus beidami išsigudrėja Klov. gudrėti; įgudrėti; išgudrėti; pagudrėti; pergudrėti; pragudrėti; sugudrėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įgudrėti — žr. išgudrėti: Ir vaikai įgudrėjo Als. | refl.: Neįsigudrėjusi višta Šts. gudrėti; įgudrėti; išgudrėti; pagudrėti; pergudrėti; pragudrėti; sugudrėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gusti — 1 gùsti, guñda, gùdo intr. K 1. prasti, junkti: Aš gundu prie darbo, t. y. (darbas) man patinka J. Brolis gùdęs rašyti, keliauti J. Ana viską gùdusi (daryti) J. Dar esam negudę šalti Gršl. Negudęs prie tų bičių Sln. 2. CII706, N, Š, LVI674… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbistrėti — ×išbistrėti intr. išgudrėti: Tu par daug išbistrėjai, prikąskis liežuvį Grg. Per ilgą laiką ir tu išbistrėsi Ds. bistrėti; išbistrėti; prabistrėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbuklėti — intr. pasidaryti bukliam, išgudrėti: Tikrai daugiau dar išbuklėtum rš. buklėti; išbuklėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgudrėjimas — sm. (1) → išgudrėti: O tai vaiko išgudrėjimai! Slm. gudrėjimas; išgudrėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgusti — 1 išgùsti intr. 1. išmokti: Išgudau su plūgu arti dar nepaaugusi dorai Ggr. Vaikai išgunda mušties, vieni patys numie palikti Dr. 2. atprasti: Seniejai išmirs, jauniejai išgus Trk. Mieste bebūdamas išgùdo dirbti Šts. 3. išgudrėti: Jau tu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškytrėti — ×iškytrėti intr. Š išgudrėti. kytrėti; dasikytrėti; iškytrėti; sukytrėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmandrėti — intr. 1. išpuikti: Dabar išmandrėjo žmonės Ėr. Sugrįžo plikas, ale išmandrėjęs LTR(Dkk). 2. išgudrėti: Išmandrėjo ir vaikai – nebapgausi Als. mandrėti; įmandrėti; išmandrėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išprotėti — intr. 1. prarasti protą, sukvailėti: Dar būt sesuoj neišprotėjus, bet sudegė namai Mrc. Ar tu išprotėjai: tekėsi už tokio doklio, kurs jau vieną koją į grabą įkėlęs?! Mžk. Nuo šito daug žmonių išprotėjo Trgn. Laksto po laukus kaip išprotėjęs Šl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”